Kokia šiltinimo medžiaga turi būti?

Totochemical photo

Uždarų porų ar atvirų, kvėpuojanti ar ne?
Nuolat kalbant apie pastato sandarumą, gali kilti klausimas – kuo gi mes kvėpuosime, jei namas bus toks sandarus ir „nekvėpuos“?

Čia susiduriame su dviem žodžio „kvėpavimas“ prasmėmis – „kvėpuojanti“ medžiaga ir kvėpuojantis žmogus.

Kas yra „kvėpuojanti“ šiltinimo medžiaga?

Kvėpavimas mums natūraliai asocijuojasi su oro judėjimu.

Visgi terminas „kvėpuojanti medžiaga“ statyboje apibūdina ne medžiagos laidumą orui, o jos laidumą vandens garams.

Šiltinimo medžiaga privalo „kvėpuoti“, t.y. praleisti vandens garus, kad apšiltintos drėgnos konstrukcijos nesupūtų, nesupelytų, o galėtų lengvai išdžiūti per šiltinimo medžiagos sluoksnį.

Kuo sandaresnė šiltinimo medžiaga, tuo geriau ji saugo šilumą, nes neišleidžia iš patalpų šilto oro. Bet vandens garai, judantys iš didesnės koncentracijos (iš patalpų vidaus) į mažesnę (į lauką), turi ne kauptis atitvarose, o lengvai iš jų pasišalinti.

Kaip oro nepraleidžianti medžiaga gali praleisti vandens garus?

Pasirodo gali. Ir tai praktiškai patvirtina trečiosios kartos sandaraus šiltinimo medžiaga.
Tai atvirų porų medžiaga. Porose yra tik anglies dvideginis (CO
2). Poros yra tokios smulkios, o jų labirintas toks painus, kad oro srautas per jį neprasispaudžia.

Vandens garų molekulės turi savybę nuolat judėti nejudančiame ore iš didesnės koncentracijos į mažesnę (vandens garų difuzija). Pastatų konstrukcinių medžiagų džiūvimo procesas yra gana lėtas, todėl vandens garų molekulės pilnai spėja prasiskverbti per sudėtingą šiltinimo medžiagos porų labirintą, ir konstrukcijos lengvai išdžiūsta.

Štai ką reiškia sandari „kvėpuojanti“ šiltinimo medžiaga. Tokia yra BIOVATA – kvėpuojanti ir sandari.

Kuo kvėpuoja sandaraus namo gyventojai?

Aišku, kalbėdamas apie sandarų namą, aš neturiu omenyje, kad į patalpas neįleisime šviežio oro.

Suaugęs žmogus darbingoje būsenoje per vieną valandą iškvėpuoja 14–15 m³ oro. Vadinasi, trijų asmenų šeimai per valandą reikia apie 40–45 m³ oro.

Nesandarintame name per įvairius plyšius į kambarį per valandą nekontroliuojamai patenka iki 10 – 30  m³ oro. Jei kambaryje yra 3 žmonės, akivaizdu, kad tai ne tie kiekiai, kokių reikia sveikam gyventojų kvėpavimui. Patalpas vis vien būtina vėdinti, jei nenorime susidurti su diskomfortu dėl blogo kvapo, pelėsiais ir sveikatos problemomis.

Kaip vėdinti ekonomiškai?

Vėdinimas neišvengiamai susijęs su šilumos nuostoliais, todėl vėdinti reikia kuo ekonomiškiau ir tik tiek, kiek būtina.

Ekonomiškiausias vėdinimas yra naudojant šilumą taupančias ir oro srautus kontroliuojančias rekuperacines sistemas. Naujausi rekuperatoriai jau sutaupo net iki 80 procentų iš patalpų pašalinamo oro turimos šilumos.

Užsandarindami namą ir įrengdami ekonomišką patalpų vėdinimo sistemą, mes įgauname galimybę kontroliuoti į patalpas patenkančio oro srautus bei išeinančio oro išnešamus šilumos kiekius.

Kaip prarandame pinigus?

Būtent nekontroliuojamų oro srautų iš patalpų išnešama šiluma ir yra tas milžiniškas resursas, kurį mes prarandame, šiltindami pastatus nesandariomis šiltinimo medžiagomis ir vėdindami patalpas be kontrolės ir apskaitos.

Moderni vėdinimo sistema suteikia galimybę įleisti į patalpas tik tiek oro, kiek reikia jose esančių žmonių sveikam kvėpavimui. Tiek pat oro ir pašalinama iš patalpų, bet šio pašalinamo oro apie 70 proc. šilumos pasilieka viduje ir panaudojama įleidžiamam iš lauko šaltam orui sušildyti. Taupymas akivaizdus.

Juk jeigu mes vėdiname patalpas per langus, įeinančio oro kiekių neįmanoma apskaityti. Praktiškai, taip vėdinant, į patalpas įleidžiama šalto oro apie 5 – 7 kartus daugiau, negu reikia. Ir visą šį orą reikia sušildyti.

Štai jums ir ekonomika.

Norite sužinoti plačiau apie BIOVATA? Skambinkite man: 8674 62622 arba rašykite : info@biovata.lt